Dictionary of the Lithuanian Language.
apmonyti — 2 ×apmõnyti tr. 1. apgauti, apsukti, suklaidinti, suvedžioti: Jis apmõnijo mane viliodamas, kol išgavo J. Jį gali lengvai apmõnyt Dglš. Jį apmõnijo čigonas – už gerą arklį davė blogą Ant. Ko ko, bet jau jo netikėk, jau jis ne vieną tokį… … Dictionary of the Lithuanian Language
atmonyti — 2 ×atmõnyti tr. 1. atvilioti: Atmõnijo in sau gyvent Dglš. Su bandele jo dabar neatmonytum Skdt. Ale tep kap atmõnijo jį kas nuo mūs – nė akių neparodo, o pirmiau atsikrėst negalėdavai Kt. 2. N atburti, atkerėti: Ką atmonyti, atžynauti. Ką nuo … Dictionary of the Lithuanian Language
išmonijimas — 2 ×išmõnijimas sm. (1); Sut → 2 išmonyti. monijimas; apmonijimas; išmonijimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išmoninti — ×išmõninti žr. 2 išmonyti: Vaikai iš Broniuko visus riešutus išmõnino Nmn. moninti; apmoninti; atmoninti; išmoninti; prisimoninti … Dictionary of the Lithuanian Language
monyti — 2 ×mõnyti, ija, ijo (l. manić) tr. 1. SD177, Čk apgaudinėti: Ir neturi gėdos tu čia mažą vaiką monyti! Tj. Ans tik mõnija žmonis, teisybės pri ano nė[ra] Šll. 2. I, Šn vilioti: Jis mõnijo, kol išmõnijo vis nuo manęs J. Gana tau, mergele,… … Dictionary of the Lithuanian Language
numonyti — 2 ×numõnyti tr. nuvilioti: Pirma vaikščiojo bernas in vieną mergą, ė paskui kita numõnijo Dglš. Numõnyk tą šunį, kad neįkąstų Slk. monyti; apmonyti; atmonyti; įmonyti; išmonyti; numonyti; pamonyti; primonyti … Dictionary of the Lithuanian Language
pamonyti — 2 ×pamõnyti tr. 1. pavilioti: Reikia senis Adomas pamõnyt, tai ateis in mus gyvent Dglš. 2. apkerėti, užburti: Kepurės nepamesk – da radęs kas pamonys Trgn. Ko tu vaikštai kaip pamonytas! Trgn. monyti; apmonyti; atmonyti; įmonyt … Dictionary of the Lithuanian Language
primonyti — 2×primõnyti tr. privilioti, prikalbinti: Primõnysiu aš tą paukštytę Slk. | refl. tr:. Turi diedą tokį prismõnijus Gdr. Stirną prismõnijo in rankas Dglš. monyti; apmonyti; atmonyti; įmonyti; išmonyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
sumonyti — 2 ×sumõnyti tr. 1. suvedžioti, apgauti: Mergą sumõnijo i suėdė Krš. 2. sukelti norą, pamasinti: Dar̃ (dabar) nueisi tu gult ir mane sumõnysi Pls. monyti; apmonyti; atmonyti; įmonyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
užmonyti — 2 ×užmõnyti tr. užburti, užkerėti: Ką tu čia, vaikeli, imsi tą diržą, galbūt da koks užmonytas BsPIII263. ◊ akìs užmõnyti apgauti: Mat tokiu būdu žmonėms akis užmonyt norėjo tas vilkas avikailyje! LzP. monyti; apmonyti; atmonyti; įmonyti; … Dictionary of the Lithuanian Language
